- kvėkštimas
- kvėkštìmas sm. (2) → kvėkšti: 1. Vienintelis žmogaus balsas, prieš jį pakeltas, buvo silpnas lopšelyje paguldyto sergančio vaiko kvėkštimas rš. Nuo tokiu kvėkštimù – negal nė apsiklausyti! Užv. 2. O kvėkštìmas pempių! Gršl. Toks [pelėdos] kvėkštimas, nors ausis užsikišk! Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
